- išvekėti
- 2 išvekė́ti tr. iškabinti, išdrėksti, išplėšti: Kaip užgriebė, teip ir išvekė́jo visą veidą Ut. Man tada kai šoko piela, taigi ligi kaului išvekė́jo Sdk. | Vakar sviestas buvo neliestas, šiandie žiūriu – didžiausias kabinys išvekė́tas Dkšt. \ vekėti; atvekėti; išvekėti; nuvekėti
Dictionary of the Lithuanian Language.